apie

apiẽ praep. su acc. K, ãpie, àpie 1. SD99 aplink (žymint vietą, aplink kurią vyksta veiksmas ar kas nors yra): Vaikai apie stalą laksto Rm. Jis bėga apiẽ ežerą Svn. Vaikai laksto ãpie prūdą – da įkris Gs. Tie varnai tuoj apie akis, apie snukį ėmė kapot (ps.) Vv. Jis vidury, vaikai ratu ãpie jį – ir žaidžia Gs. Gerai apvyniok autakojį apie koją Ktk. Aprišk skepetą apie kaklą J. Apie (aplink) židinį buvo išdžiaustyti visoki skarmalai J.Jabl. Apie sodą eglės žaliavo J.Jabl. ║ žymint apytikrę, neapibrėžtą vietą: Apie Kupiškį viškai nelijo Kp. Kur rasi soras ãpie mus (mūsų krašte) Krsn. Apie Kruopius vėlei kokie prasti keliai: krūmai, balos Žg. Jau veža rugius àpie jūs kampus Grl. Dirbsime, kaip apie Lenčius žmonės dirba V.Myk-Put. Apie Uteną geros žemės Ktk. 2. ties, netoli (žymint vietą, kurios artumoje vyksta veiksmas): Ko jie slankioja ãpie langus? Vlkv. Aikštėje apie kalvę jau sukinėjosi keletas šilėniškių V.Myk-Put. Švaistos apie langus, beldžias į duris S.Nėr. Žvirbliai kanaplesėliai linksmai čiurškauja apie gandralizdį Žem. Da mūsų tėvas šį tą dirbinėja apie namus Rm. 3. žymint daiktą, į kurį nukreiptas fizinis veiksmas: Jis vėl ėmė triūstis apie žuobrį V.Myk-Put. Tėvas darbuojas apie namą – perniai nebaigė Ktk. Gera ūkininkė nevaroma vaikščioja apie savo gyvulius J.Jabl. Apie linus daug darbo Kn. Pati tik spėjo numirt, o jis apie kitas jau suka Srv. Tu eini apie bites (bitininkauji) Žg. Apie ją daug kas sukasi, bet ne visi gaus Dkš. 4. žymint dalyką, į kurį nukreipta kalba, mintis: Įvairiai žmonės kalbėjo apie įvykį dvare P.Cvir. Kitąsyk užsimindavo taip pat ir apie sklypininkų žemeles A.Vien. Porina apie laumes, kurios pirtyse gyvena V.Krėv. Į miškus mus išvijo apie pavogtą laimę svajot S.Nėr. Ir apie algą tylėk! J.Balt. Miela Balsiui, apie tai prisiminus V.Myk-Put. Nebus kam augint ir rūpintis apie juos BM269. Kadai jau ji triūsia apie tą savo reikalą (rūpinasi tuo reikalu) Skr. Dejuojam apie savo vargus Ėr. Išburk apie lietų Ktk. Man apie tai nei šilta, nei šalta Trgn. Pasakyk pasaką apie vištytę ir gaidžiuką Kp. ^ Apie vilką daug sakyt, maža klausyt Ukm. Alkanas dejuoja, kai apie mėsą sapnuoja Lp. Aš tave klausiu apie antis, o tu man nuo žąsų atsakymą duodi B. Nė ãpie šį, nė ãpie tą ėmė pasakotie Nm. Mudvi susėję nor pasišnekam ãpie savo bėdas Gs. Papasakojo ãpie savo avinėlį (ps.) Br. Ãpie pinigą nėr ką kalbėti Nm. Nesako àpie brolį nieko Žg. Àpie obuoliuką mudvi čia deramės Grl. Kad vis žmogui rūpi apie kitą, ne apie savo Sk. Pradėjo kaip per sapną atsimint àpie savo praėjusį gyvenimą FrnS¹217. 5. žymint apytikrį laiką: Apiẽ antrą [valandą] atvėso Jnšk. Ateik rytoj apie šį laiką J.Jabl. Apie pusryčius parėjo namo ir Pečiūra A.Vien. Po to praėjo jau apie penketą metų V.Myk-Put. Apiẽ mėnesį (kone mėnesį) važinėjo Jnšk. Prasirgau apie tris savaites Ktk. Àpie dešimtą valandą patrankos kerta nuo Naravų Grl. Tik ãpie vidurdienį išsikrapštė iš namų Gs. Šis ... apie už pusės valandos sugrįžo BsMtII90. 6. R130 žymint apytikrį matą, kiekį (ir su nom., gen.): Kasdien apie siekelį [avižų] suliuobiam Jnšk. Įsipilk apiẽ tris pūrus, ir užteks Kp. Bus apie keturius vežimus šieno Ktk. Apiẽ šimtą vyrų išvarė Jnšk. Gal to cukro ir buvo apie kokį porį kilogramų, o gal nė tiek Škn. Užmokėjo ãpie šimtą rublių Drsk. Lig Skaisgirio apie vienuolika kilometrų Sk. Bus jau ãpie penkta valanda Gs. Jis dabar apie šimtą rublių laimėjęs J.Jabl. Apiẽ mylią tenuvažiavęs, turėjo grįžt Jnšk. Dar buvo apie penketas kilometrų kelio A.Vencl. Suėjo ãpie šimtas žmonių Gs. Virpša buvo apie trijų dešimtų metų vyras A.Vencl.